- buipt
- bùipt interj. 1. kyšt (išlindimui, išnėrimui žymėti): Bùipt aukštyn iš vandens galvą ir rankas iškišo skęsdamas J. 2. bupt (sudavimui žymėti): Avinas buipt! buipt! pradėjo mušti savo šlėga vilkui į galvą Mc.
Dictionary of the Lithuanian Language.
